- tūtyti
- tū̃tyti, -ija, -ijo 1. Rtr, KŽ žr. tūtuoti 4. 2. tr., intr. Kal, Šts, Slnt, Krtn čiulpti, žįsti. Tū̃tija tušką įsikandęs kaip senis Kl. Jug duok pienelio, tegu vaikas tū̃tija End. Veršis paliko pri karvės betū̃tijąs Grg. 3. tr., intr. Rtr, NdŽ, KŽ, DūnŽ gerti, valgyti ką skystą: Susėdo pijokai i tū̃tija Krš. Tū̃tija svietas, visai jau iš proto eina Rdn. Buzę tokią išvirdavo, i tū̃tykiat, vaikai, srėbkiat! Krš. 4. tr. DūnŽ krauti, grūsti: Tū̃tija šieną į paliepius kai plestekė (lengvai, pasišokėdamas) Rdn. \ tūtyti; ištūtyti; patūtyti; pritūtyti
Dictionary of the Lithuanian Language.